Prisimenat, kaip prieš metus stovėjome susikabinę rankomis smerkdami Rusijos agresiją prieš Ukrainą? Naiviai tikėjome, kad karas greitai baigsis. Deja, šiandien minim užpultos Ukrainos karo metines. Žinau, mus gąsdina, mums skauda, mums rūpi...
Kiekvieną dieną girdime pačias blogiausias naujienas, matome griaunamus gyvenimus ir be galo stiprius kovojančius už laisvę. Tai ukrainiečių Tėvynės karas su viltim, kad saulėgrąžos vėl žydės.
Paimkite šalia esantį už rankos. Susikabinkite. Akimirka, kai nurimsti, jauti saugumo jausmą. Tai kalba, kuriai žodžių nereikia. Tai, kas atrodo paprasta šių dienų kontekste, turi didžiulę galią: laikyti draugą už rankos, kad jis žinotų, jog visada esame šalia. Daugelis pasaulio valstybių kartu su Lietuva remia Ukrainą ir laiko ją už rankos. Neabejojame, nors ir labai didele kaina, Ukraina laimės.
SLAVA UKRAINI!
GEROJAM SLAVA!
Istorijos mokytoja Daiva
