Apie gimnaziją

Antano Smetonos gimnazijos istorija

Knyga "Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos istorija". Autorius anglų kalbos mokytojas Kazimieras Mačėnas.

Knyga "Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos istorija: atodangos".  Autorė - lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vitalija Žiupkienė.

Lietuviška gimnazija

1918 m. vasario 5 d. Ukmergėje buvo įkurta, o kovo 6 d. pradėjo veikti lietuviška Saulės gimnazija. Jos įkūrimo iniciatorius buvo žinomas visuomenės veikėjas advokatas Boleslovas Dirmantas (1882–1950). 1919 m. liepos mėnesį gimnaziją iš Saulės draugijos perėmė atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos Švietimo ministerija, ir ji buvo pavadinta Ukmergės valstybine gimnazija. Pirmasis direktorius – J. Baronas. Ši gimnazija veikė visą prieškarinės Lietuvos laikotarpį ir daug prisidėjo ugdydama ne tik Ukmergės, bet ir visos Lietuvos inteligentiją. Jos absolventai buvo žymūs mokslo ir visuomenės darbuotojai, būsimieji kovotojai už pavergtosios Tėvynės laisvę.

1938 m. Ukmergės gimnazijai buvo pastatyti nauji moderniški rūmai Jono Basanavičiaus gatvėje ir į juos perkelta gimnazija,pavadinta Antano Smetonos vardu. Direktorius – Jonas Švoba. Atidarymo iškilmėse dalyvavo pats Prezidentas Antanas Smetona, tuometinis švietimo ministras J.Tonkūnas ir kiti svečiai. Ukmergės gimnazija buvo viena iš klerikalinės draugijos “Saulė” įkurtų mokyklų. Dabartinis mokyklos  pastatas  buvo  pradėtas  statyti 1937 metais. Jo statybai, pagal  geriausius  to meto architektūros reikalavimus, architektas F.Bielinskis parengė specialų projektą, kadangi statomoji mokykla  turėjo  būti  reprezentacinė: kaip   gimnazija, esanti   pirmojo  Lietuvos  prezidento Antano Smetonos gimtame krašte. 
Paminėtina,  kad  gimnazijos  statybą  globojo  ir  pats  prezidentas Antanas Smetona. Rūmų statybą vykdė rangovai J.Šeizonas, A.Gurvyčius ir kt. Gimnazijos sienos buvo  raudonų molinių degtų  plytų.  Klasėse  buvo  dedamos  parketinės  grindys,  rūbinėje, valgykloje, sporto salėje - lentų. Vestibiuliuose buvo įrengti ornamentais išpuošti fontanėliai, kurie išlikę iki šiol.  Jų autorius buvo įžymus skulptorius B.Bučas. 1938 metais, užbaigus rūmų statybą, iš Kauno baldų dirbtuvių buvo įsigytas mokyklinis inventorius.

Visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta moksleivių auklėjimui. Buvo siekiama, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio. 1952/53 geriausiai veikė chemikų ir geografų būreliai. Gimnazijoje buvo choras, tautinių šokių ratelis, literatų, jaunųjų matematikų ir kiti įvairaus pobūdžio būreliai. Veikė dramos sekcija, kuri statė veikaliukus ir rodė juos ne tik mokyklos renginių metu, bet savo spektaklius pristatinėjo ir plačiai miesto visuomenei. Gimnazistų tautinių šokių kolektyvas visada buvo minimas rajono ir respublikos prizininkų tarpe.
        
Į užklasinę veiklą buvo įtraukiami visi gimnazistai, nes net kiekviena klasė leisdavo savo sienlaikraščius. Taip pat nuo 1953 metų mokykla turėjo bandomąjį mokomąjį sklypą. Jame gimnazistai buvo mokomi stebėti augalus, žinias pritaikydavo praktikoje – dirbdami sklype.

Pastangos atkurti gimnaziją

1997 m. vasario 24 d. Ukmergės rajono savivaldybės švietimo skyrius išleido raštą “Dėl gimnazijos kūrimo Ukmergės rajone”. Jau 1997 m. sausio 29 d. rajono merė buvo išleidusi potvarkį Nr.31-p, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė gimnazijos kūrimo koncepcijai paruošti. Švietimo skyriaus specialistai įgalioti įvertinti gimnazijos kūrimo dokumentus ir individualias programas iki 1997-11-10 ir pateikti juos Vilniaus apskrities švietimo skyriui iki 1997-11-15, o Švietimo ir mokslo ministerijai iki 1997-12-02. Darbo grupės pirmininkė buvo švietimo skyriaus vedėja R..Maskoliūnienė. 
Gimnazijos kūrimo iniciatyvinė grupė sėkmingai parašė mokomųjų dalykų individualizuotas programas, kurios gavo aukštus įvertinimus. 
1998 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinėje mokykloje pradėjo mokytis 4 pirmosios gimnazijos klasės: humanitarinė, socialinių mokslų, tiksliųjų mokslų ir gamtos mokslų pakraipų.

2001 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas ir mokykla pavadinta Ukmergės Antano Smetonos gimnazija.

Mokyklos pavadinimų kaita

 Dvi svarbios datos Lietuvai ir gimnazijai 

• 100 metų Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai
• 2019-ieji paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais

Kiek mums svarbu ir reikšminga vadintis pirmojo Lietuvos prezidento vardu? Ar gimnazijoje jaučiame prezidento dvasią? 

Tie, kas įžengia į gimnazijos rūmus ypač pirmą kartą,  nuščiūva, dažnai sako, jog pakliuvo į mokymosi šventovę – daugelį nustebina pirmojo ir antrojo aukšto vestibiuliai, iškloti įvairiaspalviais metlacho akmenėliais,  net karo metais nesunaikinti, sraigtiniai laiptai, antrojo aukšto koridoriuje į akis krenta didžiulis bronzinės spalvos triptikas-bareljefas vienoje grupėje mokiniai žaidžia krepšinį, kita grupė mokinių mokosi geografijos, o viduryje pavaizduotas Valstybės prezidentas Antanas Smetona, gamtoje sėdįs tarp jį apsupusių mokinių sovietmečiu užtinkuotas, bet atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gimnazijos absolventų rūpesčiu iš naujo atgimęs... Istorija yra kasdien šalia mūsų,  yra „gyva“. Gal ir per skambiai pasakysime, bet prezidento dvasią, istorinę atmintį saugo pats pastatas, kuris iš naujo atsidengia įvairiais pavidalais ir leidžia  šiuolaikiniams gimnazistams nuolatos tiesiogiai prisiliesti prie istorijos.

Jau tapo legenda istorija apie tai, kaip 2001 m. respublikinei švietimo ministerijos komisijai svarstant klausimą dėl gimnazijos statuso suteikimo, pro aktų salės duris įžengė 1945 m. gimnazijos absolventas dailininkas Vladas Karatajus, kurį atlydėjo sūnus, su nutapytu prezidento Antano Smetonos portretu. Priėjo prie sienos, pastatė portretą ir tarė: „Čia visada kabojo prezidento portretas“ ir ... išėjo nesileisdamas į ilgesnes diskusijas. Mokyklos direktorė Liucija Dzigienė pasakojo, kad apie svečio atvykimą nieko nežinojo, todėl posėdžio, kurio metu spręsta būti ar nebūti gimnazijai, įteikta senosios kartos gimnazistų (prie paveikslo atkūrimo prisidėjo bendramoksliai Zigmas Zinkevičius, Henrikas Zabulis, Jonas Balžekas, Romualdas Baltrušis, kiti Lietuvoje ir   išeivijoje gyvenantys absolventai) buvo itin simboliška... 

O štai 2013 m. renovuojant  gimnazijos III aukšto informatikos kabinetą, iš naujo pertinkuojant, lyginant galinę sieną, atsidengė prezidento A. Smetonos horeljefas, priešingoje sienos pusėje – kryžius, išlaikęs autentiškas spalvas, bibliotekoje – Vytis. Tikras stebuklas, kad šie objektai, visiškai mažai pažeisti, išliko iki mūsų dienų. 

Šios ir kitos  atodangos yra gyvas liudijimas apie unikalią mūsų gimnazijos istoriją, apie asmenybes, kūrusias nepaprastą gimnazijos aurą. Mes ne tik didžiuojamės, kad gimnazija vadinasi prezidento Antano Smetonos vardu, kad joje mokėsi daug iškilių asmenybių, tikrų Lietuvos patriotų, bet tai mus įpareigoja būti pavyzdžiu Ukmergės jaunimui: gerai mokytis, puoselėti tautines vertybes, aukštesnę elgesio kultūrą, pateisinti prezidentinės mokyklos vardą. 

Prie mūsų mokyklos steigimo prisidėjo pats prezidentas Antanas Smetona. Tai tikrai reikšmingas ir įdomus faktas.  Ką gimnazistai išsineša iš mokyklos apie šią asmenybę?

Kiek gimnazistams svarbi gimnazijos istorija?  

Iš tiesų 1938 m. spalio 15ąją prezidentas Antanas Smetona dalyvavo atidarant naują Ukmergės gimnazijos pastatą, pasakė įkvepiančią kalbą, kurią išspausdino laikraštis „Mūsų kraštas“ (1938 m.  spalio 20 d. nr. 42). Viena svarbiausių citatų apie jaunimo misiją atsikuriančioje valstybėje pasitinka kiekvieną atėjusį į mūsų gimnaziją. Džiugu, kad mūsų Ukmergės Antano Smetonos gimnazija brangina  istoriją ir  ją kuria: dvejus metus visi I-IV klasių mokiniai dalyvavo projekte „Kuriu gimnazijos istoriją“, rinko, skaitmenino dirbusių mokytojų, mokinių  atsiminimus, skaitmenino mokyklos muziejuje esančią medžiagą, susirašinėjo su gimnazijos absolventais, kurie noriai dalinosi prisiminimais, nuotraukomis. Remiantis surinkta medžiaga parengta knyga „Ukmergės Antano Smetonos gimnazija: atodangos“, kai kuriems mokiniams gimnazijos istorija tapo  tiriamųjų darbų medžiaga.  Šiais visuotinės skaitmenizacijos  laikais kuriame tradiciją baigiamosios IV klasės parengia muziejui savo klasės ketverių metų istoriją  albumą ir dovanoja muziejui. Kasmet daug laidų susitinka gimnazijoje, jiems įdomūs pokyčiai, užfiksuoti nuotraukose ir įrašuose. Visi ieško savęs... Manome, kad tai prasminga, nes kuria ryšį ne tik su bendraklasiais, bet ir su vieta, iš kurios prasideda kiekvieno jauno žmogaus kelias. Žinoma, kiek mokyklos istorija tampa savastimi, svarbiu dalyku, priklauso nuo mokytojų. Todėl laikomės tam tikrų susitarimų ir siekdami supažindinti gimnazistus su prezidento Antano Smetonos gyvenimu ir veikla: visi pirmųjų klasių mokiniai, tik pradėję mokytis gimnazijoje, mokslo metų pradžioje vyksta į pažintinę išvyką į  prezidento Antano Smetonos gimtinę, gimnazijos muziejuje vyksta klasių valandėlės, antrųjų klasių mokiniai rengia išvykas į Kaune esančią prezidentūrą. Be to, per istorijos, kitas  pamokas gimnazistams, be konkrečių istorinių faktų, akcentuojami  prezidento kaip visapusiškos asmenybės, to laikotarpio intelektualo, patrioto, pilietiškai aktyvaus žmogaus  bruožai,  todėl gimnazistai ne tik gauna platesnių žinių, bet ir turi progą savitai interpretuoti turimas žinias per literatūros, menų, technologijų pamokas. 

2019-ieji paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais. Kaip mūsų gimnazija ruošiasi paminėti atmintinus metus?

Minėdami prezidento Antano Smetonos metus jau dalyvavome konferencijoje „Lietuvos valstybės prezidento institucijai 100“  Ukmergės kraštotyros muziejuje,  istorinio rašinio konkurse, gimnazistai gilinosi į Antano Smetonos indėlį valstybės kūrimui, prezidento kaip lyderio bruožus. Gimnazijos menų būrelių nariai  dalyvavo meno darbų parodoje „Prezidentas Antanas Smetona – mano kraštietis“ , su jų darbais bus išleisti proginiai atvirukai. Rugpjūčio mėnesį bendruomenė dalyvaus Kraštotyros muziejaus organizuojamoje šventėje Užugirio dvare „Smetoninės 2019“.

Tradiciškai visi pirmųjų klasių gimnazistai  rugsėjo mėnesį vyks į Antano Smetonos gimtinę, kur susipažins su prezidento gyvenimu, o antrųjų klasių mokiniai  į istorinę prezidentūrą Kaune, muziejininkų būrelis rengia klasių valandėlių ciklą apie prezidentą Antaną Smetoną spalio mėnesį šiuos renginius vainikuos I-II klasių gimnazistų protmūšis. 

Spalio mėnesio pabaigoje (per gimnazijos gimtadienį)  planuojame respublikinę konferenciją, į kurią kviesime mokyklų, kurios pavadintos Lietuvos prezidentų vardais atstovus, knygų apie prezidentą Antaną Smetoną leidėjus: prof. Alfonsą Eidintą, mokslų daktarę Ingridą Jakubavičienę, kitus svečius.  Numatomas smagus proginis renginys gimnazijos bendruomenei  „Ne kitoniškai  o smetoniškai“. Planuojamas ilgalaikis (visų mokslo metų)  dalykinis projektas I-III klasių gimnazistams „Pasivaikščiojimai po Ukmergę“, kt. 

Praėję metai mūsų gimnazijai buvo svarbūs – minėjome mokyklos 100-metį. Per šimtą gyvavimo metų keitėsi įstaigos veidas, ugdymas, pedagogų ir mokinių kartos. O kokia mūsų gimnazija yra šiandien? Kokį jauną žmogų siekiame išugdyti, kokias vertybes puoselėjame?

1938 m. spalio 15 d. dalyvaudamas mūsų gimnazijos atidarymo šventėje prezidentas Antanas Smetona išsakė lūkesčius jaunimui: “Ko tauta laukia iš savo jaunimo? Ji laukia, kad tikrai mokytųsi, auklėtųsi ir neštų šviesą gimtam kraštui“. Ir šiais laikais, kai Lietuvos strategai vis dar diskutuoja, kokį žmogų turime mokykloje išugdyti, tereikia atsiversti prezidento Antano Smetonos kalbą, pasakytą atidarant mūsų gimnaziją. Pati svarbiausia užduotis  telpa šiuose dviejuose sakiniuose  nebereikia nieko  kurti. Todėl prezidento  pasakyti žodžiai tapo mūsų gimnazijos vizija, visapusiško jaunimo ugdymo tikslais, tuo grįsta visa mūsų gimnazijos formali ir neformali veikla. 

Siekiame, kad gimnazistai gerai mokytųsi 2018 m. Lietuvos gimnazijų reitinguose pagal brandos egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas Antano Smetonos gimnazija  yra 76 vietoje iš 357 gimnazijų (2017 m. buvo 22 vietoje). Septyniolika  abiturientų gavo 100 balų įvertinimus: iš užsienio (anglų) kalbos – 16, matematikos – 1, užsienio (rusų) kalbos – 1, informacinių technologijų -3. Keturių abiturientų žinios buvo įvertintos dviem šimtukais. 58 procentai matematikos ir 91 procentas lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikroje dalyvavusių mokinių žinios įvertintos pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu. Nemažas būrys mūsų gimnazistų atstovavo rajonui respublikinėse olimpiadose (chemijos, biologijos,  matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos). Gimnazijoje dirbama taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų mokymosi pažangą: vykdoma mokymosi pažangos stebėsena, organizuojamos konsultacijos pagal mokinių poreikius, teikiama specialistų pagalba, didelį dėmesį skiriame socialiniam emociniam ugdymui, saugiai aplinkai, dirbama su gabiais gimnazistais. Gimnazijoje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Aleksandro Stulginskio universitetinė klasė. ASU  dėstytojai mokiniams skaito paskaitas, gimnazistai atliko laboratorinius bandymus universiteto laboratorijose. Gimnazistai aktyviai dalyvauja VGTU, VDU, VU organizuojamuose projektuose, programose, yra įkūrę tris mokomąsias bendroves. 

Siekiame, kad „auklėtųsi“ išradingai organizuojame valstybinių švenčių minėjimus, į susitikimus su gimnazistais kviečiame įžymius žmones, gimnazijos absolventus, įamžinome gimnazistų politinių kalinių, tremtinių, partizanų atminimą gimnazijoje, šiuo metu reorganizuojame mokyklos muziejų.  Kasmet organizuojame rajono mokyklų tinklinio turnyrą, skirtą mokytojo Janėno taurei laimėti, pagal sportinius pasiekimus renkame metų atletiškiausią gimnazistę, kas antrus metus vyksta tarpklasinės Olimpinės žaidynės. Didelio entuziazmo sulaukia lapkričio mėnesį organizuojama  tautinė vakaronė, kurioje dalyvauja visos antrokų klasės. Apsirengę tautiniais rūbais, pristato pasirinkto regiono papročius, tarmę, valgius, šokius, dainas, žaidimus, o sausio mėnesį aktų salėje tradicinis šiuolaikinių „Šokių šėlsmas“. Nuo 2016 m. gimnazijos mokiniai ir mokytojai  dalyvauja tarptautinės lyderystės, savanorystės  ir savęs pažinimo programoje „Duke of Edinburgh‘s International Award“, devyni gimnazistai yra gavę programos įgyvendinimo sertifikatus. Reikia paminėti, kad gimnazistai dalyvauja gimnazijos savivaldoje, įvairiuose krašto pažinimo projektuose, gimnazija priklauso Gamtosauginių mokyklų tinklui. Palaikome mokinių iniciatyvas, skatiname juos veikti, kartu kuriame naujas mokymosi erdves, pradėjome kurti gimnazistų parką. Gimnazijos absolventai yra įsteigę nominacijas ir piniginius prizus sportuojantiems, iniciatyviems, aktyviems, meniškos sielos žmonėms, savanoriaujantiems. Kasmet gimnazijos taryba renka „Metų gimnazistą“.  

Siekiame, kad „neštų šviesą savo kraštui“ mokslo metus, kaip ir seniau, pradedame Šv. Mišiomis šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, eitynėmis prie paminklo „Lituania Restituta“, švęsdami valstybines šventes priešais gimnaziją uždegame atminimo laužus, visa gimnazija dainuoja (ne veltui vadinamės dainuojančia gimnazija). Gimnazijoje veikia skautų būrelis, nemažas būrys gimnazistų priklauso jaunųjų šaulių kuopai. Gimnazija kasmet rudenį bendradarbiaudama su  Vlado Šlaito biblioteka organizuoja respublikinį jaunųjų kūrėjų renginį  „Vlado Šlaito skaitymai“,  geografinį konkursą 7-9 kl. progimnazijų ir gimnazijų  mokiniams  „Pasivaikščiojimai po Ukmergę“, rajoninį matematikos renginį „Žvaigždžių valanda“.  Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šventę organizuojame tarptautinę moksleivių chorų šventę „Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą“, kuri vyksta kultūros centre, mokinių dainomis kviečiami pasigrožėti miestelėnai.  Nuo 2017 m. gimnazijos mokiniai, įgyvendindami SEU programą „Raktai į sėkmę“, savanoriauja įvairiose Ukmergės įstaigose, organizacijose... 

Taigi dirbame daug, kad mūsų gimnazistai būtų ne tik sumanūs, kūrybingi, aktyvūs, savarankiški  savo gyvenimo kūrėjai, bet turėtų tvirtą moralinį stuburą,  mylėtų savo kraštą, gimtuosius namus, būtų altruistai.

Auginame žmogų Lietuvai ir pasauliui

Mūsų mokyklą baigė daugybė Lietuvoje ir pasaulyje žinomų, gerbiamų asmenų: istorikai – A.Vaitkūnas, V. Lesčius, kalbininkai – Zigmas Zinkevičius, L. Kadžytė – Kuzavinienė, K.Vederaitė. Garsūs aktoriai - R.Varnaitė, A.Bružas, D.Sarapinas, V.Vrubliauskas, dailininkai - V.Karatajūtė – Telimaa, J.Machonis, E.Varnas, V.Karatajus. Taip pat rašytojai: išeivių poetas Vl. Šlaitas,  A.Matulkaitė,išleidusi knygą “Igarkos tremtiniai”, P.Kuodis -knygos “Išdraskyto lizdo paukščiai” autorius.

Sėkmingi abiturientai garsina mokyklą savo pasiekimais

Mes Jumis didžiuojamės ir norime pasimokyti. Laukiame visų, kurie nesate abejingi savai mokyklai. Parašykite laiškutį ar paskambinkite, o mes suorganizuosime susitikimą. Garbės galerijos tikras narys tas, kuris jau grįžo į savo mokyklą, pasidalino savo sėkmės istorija ir jam buvo įsegtas projekto ,,Drąsinkime ateitį“ ženkliukas.