„Tie, kas apsilanko mūsų gimnazijoje, sako, kad vaikštinėdami po unikalias erdves, jaučia nepaprastą, sunkiai žodžiais apibūdinamą aurą - įpareigojančią pasitempti, leidžiančią pasijusti lyg šventovėje, įkvepiančią... Taigi, kas sukelia šiuos jausmus? Ypatingas gimnazijos rūmų pastatas? O gal šioje gimnazijoje dirbusių mokytojų, darbuotojų ir tūkstančių mokinių palikti pėdsakai, ženklai? Juk būtent žmonės kuria istoriją. Nesuklysiu pasakiusi, kad, ko gero, kiekvienas gimnazijos kampelis prisodrintas įvairių įvykių, nuotykių, švenčių ir kasdienybės ženklų. Tereikia stabtelti ir įdėmiau apsidairyti, pastebėti, rasti tuos ženklus ir suvokti, kas mus, įvairių laikotarpių mokinius ir mokytojus, vienija, jungia“.
Šios, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Vitalijos Žiupkienės mintys, išsakytos knygoje „Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos istorija: atodangos“, įkvėpė mus, minint gimnazijos 104 metų gimtadienį, pažvelgti į istorinį kontekstą.
Šventės dieną po gimnaziją pasklido tarpukario jaunuoliai ir mokytojai.
Ryto tinklalaidėje su antroku Dovydu ir mokytoja Daiva, keliavome gimnazijos istorijos vingiais.
Istorines pamokas vedę mokytojai, supažindino gimnazistus su tuo, kaip jų dalykas buvo dėstomas tarpukariu: ko buvo mokoma, kokia mokomąja medžiaga naudotasi.
Po pamokų gimnazistų laukė pramoga – Mokinių tarybos organizuotas, tėvelių dovanotas, jaunimo grupės „Mėlyna“ gyvo garso koncertas.
Dėkojame visiems prisėdėjusiems prie to, kokia gimnazija yra dabar.
O mes kuriame jos istoriją toliau...
