Vidurinis ugdymas

Vidurinis ugdymas 2024-2025 m. m.

Vidurinio ugdymo programoje mokiniams sudaromos plačios turinio pasirinkimo galimybės: kompetencijoms gilinti skirti privalomi dalykai, laisvai pasirenkami dalykai ar moduliai.

Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro privaloma dalis, apimanti privalomus ir pasirenkamus dalykus ir (ar) modulius, kurie skiriasi turinio sudėtingumu ir platumu, ir laisvai pasirenkama turinio dalis, kurią sudaro dalykų kursai ir (ar) moduliai, pateikti bendrosiose programose ir parengti gimnazijoje pagal mokinių poreikius ir gimnazijos tikslus.

Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro ugdymo(si) sritys:

dorinis ugdymas (etika arba tikyba);

kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos); matematinis ugdymas (matematika, informacinės technologijos); gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika, chemija);

socialinis ugdymas (istorija, geografija, teisės pagrindai; ekonomika ir verslumas; psichologija);

meninis (dailė, muzika, teatras, šokis) ir technologinis ugdymas (turizmas ir mityba; mechanika, mechaninis remontas);

fizinis ugdymas ir sveikatos ugdymas (fizinis ugdymas, tinklinis, krepšinis).

Mokinys pagal vidurinio ugdymo programą mokosi lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos, pasirinktą dalyką iš socialinio ugdymo, pasirinktą dalyką iš gamtamokslinio ugdymo, kūno kultūros arba sporto šakos; pasirinktą dalyką iš dorinio ugdymo (etiką arba tikybą) ir vieną meninio ar technologinio ugdymo dalyką.

Vidurinio ugdymo programoje užtikrinamas kryptingas ankstesnio mokymosi tęstinumas, subalansuotas teorinis ir praktinis mokymasis (teorija parengia praktiniam darbui, o praktinio darbo patirtis sustiprina teorinį mokymąsi).

Ugdymo(si) procesas grindžiamas aukštesnių mąstymo gebėjimų ir problemų sprendimo reikalaujančia projektine tiriamąja ir kūrybine veikla.

Vidurinio ugdymo programoje kiekvienas mokinys susidaro individualų ugdymosi planą iš privalomų, pasirenkamų dalykų ir (ar) modulių. Individualus ugdymosi planas orientuojamas į mokinių kompetencijų plėtotę, apsisprendimą ir pasirengimą tolesniam mokymuisi, būsimai profesinei veiklai.

Mokiniui susidaryti individualų ugdymosi planą padeda ugdymo karjerai patarėjas, klasės auklėtojas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, kiti specialistai. Jie remiasi mokinio lūkesčiais, mokymosi pasiekimais, polinkiais, stiprybėmis, profesiniais siekiais ir kt. Gimnazija sudaro sąlygas, kad mokinio individualiame ugdymosi plane numatyti pasirinkimai būtų įgyvendinti.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į gimnazijos bendruomenės gyvenimą, dalyvauja, mokiniui susidarant individualų ugdymosi planą, supažindinant mokinius su darbo ir profesijų pasauliu.

Minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius – 28 pamokos per savaitę, maksimalus mokinio pamokų skaičius – 35 pamokos per savaitę.

Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.